биологическое оружие

biologinis ginklas statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis MNG, kurio naikinamasis poveikis pagrįstas užkrečiamosiomis biologinių medžiagų savybėmis; sukelia žmonių, gyvulių ir augalų užkrečiamąsias ligas. Biologinį ginklą sudaro biologiniai šaudmenys, koviniai prietaisai ir jų nešimo į taikinį priemonės. Biologinio ginklo naikinamojo poveikio pagrindą sudaro biologinės medžiagos, kurios naudojamos biologiniuose šaudmenyse. Biologinį ginklą neša į taikinį aviacija, artilerija, raketos, diversinės priemonės. Nuo biologinio ginklo saugomasi individualiai (dujokaukėmis, respiratoriais, vatos ir marlės raiščiais, odos IAP) ir kolektyviai (sandariose slėptuvėse). Biologinį ginklą 1907 m. uždraudė Hagos IV konvencija, 1925 m. Ženevos protokolas, 1972 m. Konvencija dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo. Vis dėlto biologinis ginklas ne kartą buvo panaudotas. I pasauliniame kare vokiečiai užkrėtė juodlige ir įnosėmis priešo arklius. 1939 m. japonai panaudojo biologinį ginklą prieš Mongolijos ir Kinijos kariuomenę, o 1940 m. Ningbo rajone (Kinija) sukėlė marą. 1966–1968 m. JAV kariuomenė P.Vietname herbicidais ir defoliantais naikino ryžių ir kitus pasėlius. Įvairiose šalyse kuriamos pigios veiksmingos biologinės kovos priemonės. 2001 metais teroristai JAV panaudojo juodligės užkratą. atitikmenys: angl. biological weapon rus. биологическое оружие ryšiai: dar žiūrėk – biologinė medžiaga dar žiūrėk – biologinė medžiaga dar žiūrėk – biologinis šaudmuo